BoJack Horseman (2014-2020) (6 sezonai) – bendra serialo apžvalga

Raštelsiu 2021-ųjų apibendrinimą atskirai, bet BoJack Horseman paliaupsinsiu atskirai – tai buvo mano širdies serialas, ir vargu, ar atrasiu tinkamiausius žodžius apibūdinti jo daromam įspūdžiui. Be galo džiaugiuosi, kad peržiūrėjusi pirmas kelias serijas praėjus kuriam laikui daviau serialui antrą šansą. Taip, nebuvo visi sezonai vienodai įdomūs, negalėjau pakęsti Todo, bet kai jau “dėdavo“ koks nors epizodas, tai sėdėdavau visiškai pritrenkta – tiek sąžiningumo, tikrumo, įvairiapusiškų personažų (be juoda/balta), pažįstamų išgyvenimų tikrai ne kiekviename seriale galima rasti.

BoJack Horseman – kadaise populiaraus serialo aktorius, dabar – prasigėręs, narkotikus vartojantis, depresijos simptomų apsčiai turintis veikėjas. Veiksmas sukasi ne tik aplink jį, bet ir jo aplinką: jo agentę Princess Carolyn (katė), rašyti biografiją apie Bojack panorėjusią ir drauge tapusią Diane (žmogus), draugas Todd (žmogus), aktorių Mr Peanutbutter (šuo) ir kt. Galvoju, kad žmonių ir gyvūnų pasaulis, kuris persipina be jokių ribų, yra sukurtas genialiai, apgalvojant viską iki smulkmenų. Pavyzdžiui, Mr. Peanutbutter kaip tikras šuo miega guolyje, Princess Carolyn turi draskyklę, o lentynoje – knygos, kurios mums puikiai žinomos, tačiau jų pavadinimai pakeisti į labiau tinkamus katėms ir t.t. Tačiau sukurtas pasaulis – tik viena iš priežasčių, kodėl man šis serialas patiko.

Veikėjai – gyvi, savotiški, sezonams bėgant nelieka tie patys (na maždaug), matomi jų bandymai rasti savo vietą, įsitvirtinti gyvenime, pažinti save, vystyti kažkokius santykius, susidurti su sunkumais, kristi, keltis, vėl kristi… Na, toks tikras, gyvenimiškas, kai kuriems žiūrintiems turėtų artimas pasirodyti. Citatas galima būtų rankiotis iš visų sezonų, o kai kurias serijas žiūrėti daug sykių. Na, kaip kažkas “Draugus“ n kartų žiūri, aš visai įsivaizduočiau save dar ne sykį prisėdančią prie BoJack.

Na, ir galop labai įdomus serialas savo aktualijomis, ironija ir sarkazmu, kurie skirti pramogų pasaulio aktualijoms, visuomeniniams reikalams. Pavyzdžiui, tv laidos vedėjas pristato baltuosius vyrus, kurie diskutuos apie moterų teisę darytis abortą. Arba Diane įsidarbina žiniasklaidoje, norėdama rašyti įdomius, gilius, informatyvius, feministinius straipsnius, tačiau greit išmokoma, kad daugiausiai peržiūrų susilaukia visai ne tokie tekstai. Parodijuojamos laidos, sudalyvauja keletas realybėje egzistuojančių garsių žmonių (aktoriai, dainininkai ir kt.), tad veikėjų ir realusis pasauliai susilieja į vieną.

Vienur ašarą norisi lieti, kitur juoktis. Niekada nemaniau, kad animacija gali tiek paveikti. Suprantu, kad serialas – gan specifinis, tad nedrįstu rekomenduoti visiems. Bet kam patinka tamsūs, gyvenimo prasmės ir emocinių sunkumų kamuojami personažai, ironija ir neįprasti sprendimai – siūlau pamėginti.

Serialas iki pat galo buvo įdomus. Žiūrėdama paskutinę seriją sunkiai susitaikiau, kad jau viskas. Tobulai pabaigta, išlaikant vientisumą.

Niekaip nesugalvojau, kas panašaus galėtų būti. Prisiskaičiusi pradėjau Rick and Morty, bet ten ne visai tas, ko norėčiau (bet dar nemesiu, gal įdomiau taps).

9/10

1144> Bergmál / Echo / Kalėdos Islandijoje (2019)

Pamačiau LRT mediatekoje ir nutariau pažiūrėti – taip Kalėdos Islandijoje tapo paskutiniu mano 2021-ųjų filmu. Nors neteko lankytis, bet Islandija mane traukia. Tiesa, siužeto tikėjausi kiek kitokio (šalto, snieguoto žieminio pasakojimo, na, kone kalėdinės pasakos), tačiau tai, ką pamačiau, buvo gal ir įdomiau. Iš atskirų žmonių akimirkų susidėlioja Islandijos vaizdas švenčių metu. Kažkam Kalėdos linksmas šeimos susibūrimas, kažkas švenčia įsijungęs video kamerą, kažkam – darbo diena, pasiruošimas laidotuvėms, skausmas, laimė, vienišumas ar meilė… Pradžioje atrodė chaosas, kol suvokiau, kad neverta ieškoti tam tikrų dalykų, o kai atsipalaidavau stebėti nuotrupų iš kiekvieno veikėjo dienos, vis daugiau grožio radau. Nesvarbu, kad liūdesio ten pilna. Vis tiek tai gražus filmas.

7/10

1143> The Hating Game / Nekenčiu tavęs (2021)

Kažkada skaičiau knygą, kuri nesužavėjo, na bet filmą vis tiek norėjau pamatyti. Man atrodo, pagrindinis minusas ir ten, ir ten – kad per greitai jų neapykanta perėjo į kitus reikalus. Todėl nelieka net menkiausios intrigos, o siužete nelieka to, kas įtrauktų. Hiperbolizavimo tiek vaidyboje, tiek veikėjų elgesyje taip pat netrūksta. Visgi kam patinka romantiniai filmai, tai visai galimas variantas peržiūrai, nes gražus akiai, pastatytas pagal standartus, bet dar toli gražu iki blogiausių variantų.

5/10

1142> The Talented Mr. Ripley / Talentingasis misteris Riplis (1999)

Klasika, kurios pristatyti tikriausiai nereikia. Ir klasikos vardo šis filmas, mano nuomone, iš tiesų vertas. Matt Damon čia vaidina tokį šlykštuką, o dar ir taip įtikinamai, kad supratau, jog negalėsiu dar kurį laiką žiūrėti į jo veidą kine. Jau kurį laiką esu ypatingai perimanti emocijas (dėl to nebesigauna žiūrėti kai kurių komedijų / romantinių filmų ar šiaip kažko su abejotinu siužetu, nes apima stipri svetima gėda dėl personažų elgesio ir suprantu, kad reikia jungti lauk), tad šis filmas irgi buvo gan nemaloni patirtis dėl to, kaip reagavau į viską, kas ten vyko. Bet šiuo atveju tai yra absoliutus komplimentas, nes įtaigumu, faina vaidyba, įdomiais siužetiniais posūkiais galintis pasigirti filmas išties vertas dėmesio, net keista, kad tiek laiko vis marinavau jį ir nežiūrėjau.

8/10

1141> Deadpool (2016)

Galvojau nežiūrėsiu niekad, bet vis išlįsdavo jis pokalbiuose, tad pagalvojau, kad reikia. Na, ir nebuvo taip blogai kaip galvojau – smagus, pernelyg neužknisantis, juokingo humoro irgi buvo. Aišku, visus bajerius pagauti sunkiau gali būti, jei kontekstas nėra žinomas, bet bendrai – patiko, norėjau ir antrą įsijungti, bet kažkur noras dingo, tad taip ir neprisiruošiau iki šiol (žiūrėjau pirmą dalį lapkritį, aprašinėju vasarį). Na, bet vis tiek R. Reynolds man kiek pervertintas, bet reik daugiau ką pažiūrėti, kad tvirčiau galėčiau teigti.

7/10

Ojing-eo geim / Squid Game (2021-…) (1 sezonas)

Kai imdb.com žymėjau vertinimą, dar buvo vadinamas tik mini serialu, o dabar jau ir data nukreipia į ateitį. Ne veltui, kadangi netyla kalbos apie antrąjį sezoną. Tik ar jo tikrai reikia?

Aišku, daugelis norėjusių jau peržiūrėjo, tad ir mano šita rašliava jau pavėluota, bet kad jau vis dar miniu viską, ką žiūriu, tai keletą žodžių skirsiu ir šiam serialui, kuriam pasirodžius kalbėjo visi. Pati pažiūrėjau gal po savaitės nuo pasirodymo ir lygiai taip pat savo aplinkos žmonėms rekomendavau. Nes užkabina, nepaleidžia ir trukdo eiti miegoti laiku. Labai retai serialus peržiūriu taip greitai, nesu iš tų, kurie visą dieną gali kaboti prie ekrano prilipę. Kaboti gal ir galėčiau, bet dėmesio išlaikyti nebepajėgčiau, jau nekalbant apie akis. Šiek tiek varčiau akis, kai visi kalbėjo apie serialo žiaurumus, na, nes taip gali sakyti tik tie, kurie apskritai nežiūri jokių filmų ir serialų, kuriuose yra smurto. Pati ilgus metus buvau kraujo siaubo filmuose gerbėja, tad esu mačiusi daug ko, tikriausiai todėl Squid Game pasirodė eilinis ir niekuo nešokiruojantis. Taip, tema gera ir tokia, kuri pavyktų ir realiame gyvenime, nes ko tik gyvenime nebūna ir kam tik kai kurie žmonės nėra pasiryžę dėl pinigų. Tad galima baisėtis tikroviškumu, bet neturėjau tam laiko. Labiau domino visos serialo peripetijos, personažai, intrigavo būsimos užduotys. Kodėl pradžioje suabejojau dėl antrojo sezono? Nes kelios paskutinės serijos buvo nuviliančios, kai kada – gan stipriai. Kas už viso to slypi – atspėjau nesunkiai kur kas anksčiau nei buvo atskleista, nepatiko finalistų pasirinkimas, nes vėlgi nuspėjama, na, ir pati pabaiga nesužavėjo. Todėl 8/10.

1140> Reality Bites (1994)

Antrasis, kuriuo nesusižavėjau – Reality Bites, kuriame, kaip ir Heathers, vaidina Winona Ryder. Pats siužetas fainas ir iš tų, kuriuos mėgstu – po mokslų laikotarpio jauni žmonės bando atrasti save, savo vietą pasaulyje. Viskas, aišku, ne taip paprasta kaip atrodė, ne visiems reikia talentų, kuriais veikėjai jaučiasi, ne visiems paprasta išsakyti tikruosius jausmus, atlaikyti kitų spaudimą ir t.t. Bet vėlgi, negalėjau ramiai žiūrėti, kai ėmiau pastebėti, ties kuo linksta veikėjų santykiai, kaip yra bendraujama. Ethan Hawke vaidinamas personažas, galvojau, mane pribaigs tiek, kad išjungsiu, taip ir nesulaukusi pabaigos. Viena yra negebėti išsakyti jausmų, bet visai kas kita – elgesys, kuris buvo itin nemalonus, na, toks toksiškų santykių variantas, kuris vaizduojamas kaip visiškai normalus ir pateisinamas, bet man kažkaip jau buvo viso to per daug, net nejauku žiūrėti. Beje, įdomu buvo pamatyti B. Stiller, kuris ir režisavo šį filmą, ir pats jame vaidino.

4/10

1139> Heathers (1988)

Kažkada su malonumu žiūrėdavau senesnes romantines komedijas ir dramas, tad šį rudenį prisiminiau ir susiradau porą vis išnyrančių soc. tinkluose. Tai ir nežinau, ar aš jau tiek pasenau, ar jos ir prieš dešimtmetį man būtų atrodžiusios taip pat, bet nė nežinau, kuri iš jų blogesnė. Tad pirmoji – Heathers.

Mokykla, populiarūs vs nepopuliarūs ir visa kita. Populiariųjų grupelėje visos vadinamos tuo pačiu vardu – Heather. Į jų būrį bandanti įsilieti Veronika susipažįsta su akį jai merkiančiu ir pasitikinčio savimi šypsena besidabinantį atsiskyrėlį J. D. O tada ir prasideda visokios nesąmonės. Kadangi siužeto nežinojau, tai kai kurie posūkiai nustebino, neslėpsiu, be to, veikėjų stilius traukė akį. Bet tai vargu, ar pakelia filmo lygmenį, kai pagrindinės poros santykiai atrodė tokie nelogiški, neaišku kuo paremti. Netgi netiktų kvaila jaunų žmonių meilė, nes man jos ten nė lašo nebuvo. Tai vien už tą originalesnį siužetą, kad truputį kitokios dramos priežastys nei įprasta, galima kelis balus duoti, bet bendrai – nežinau, kodėl jis cituojamas ir tiek visur kišamas.

Ir visai nepažinau jaunos Shannen Doherty (ji yra ir nuotraukoje).

4/10

1138> Spiral: From the Book of Saw / Spiralė (2021)

Naujausia Pjūklo dalis, tik šįsyk – kiti aktoriai, kiti personažai. Pasirodžius pirmajam anonsui nustebau, kad čia vaidins ir Samuel L. Jackson, ir Max Minghella – ne tie aktoriai, kurių tikėčiausi tokiame filme. Tiesa, nepasakyčiau, kad M. Minghella įspūdį buvo palikęs (iki The Handmaid’s Tale jau senokai nebeprieinu), bet vis tiek – per daug matytas veidas tokiam filmui. Bet niekas neišgelbėjo šio filmo. Kadangi daugelis ankstesnių Pjūklo dalių man visai patiko, tikrai neturėjau kažkokio išankstinio nusistatymo, tikėjausi pramogos. Tikriausiai labiausiai man trukdė Chris Rock, kurio tiesiog negalėjau pakęsti viso filmo metu. Na, ir pats siužetas negelbėjo padėties. Dabar jau menkai detales beprisimenu, bet niekaip sau neįrodžiau, kad man jis nors kiek patiko.

Įvertinau 2/10.

1134-1137> Nepatogus kinas 2021. II dalis

Dar keletas filmų iš spalį vykusio festivalio.

4. Nesibaigianti pamaina / The Gig is Up (2021)

Filme kalbama apie maistą vežiojančius kurjerius, Uberio ir kitų panašių įmonių taksistus bei tuos, kurie užsidirba, atlikdami įvairius smulkius darbus internete (pavyzdžiui, anketų pildymas, dirbtinio intelekto padarytų klaidų taisymas Amazon puslapyje ir kt.). Kažkas dėl teisių kovoja (šiek tiek viso to vyksta ir Lietuvoje), kažkas skundžiasi per mažu atlyginimu, dar sušmėžuoja nuo loterijos bilietų priklausoma kalbančiojo mama, samprotavimai apie ateities prognozes – ir gaunasi visai neblogas, vėlgi akiratį praplečiantis ir požiūrį formuojantis filmas.

5. Šnipas Šiaurės Korėjoje / The Mole: Undercover in North Korea (2020)

Šį rekomenduoja daugelis mačiusių. Išties, atrodė, kad visai ne realybę, o kokį nors veiksmo filmą žiūrėčiau, nes kai kada buvo tiesiog sunku patikėti, kad tai – ne fikcija. Šiuo atveju faktas, kad filmas pasakoja apie realius įvykius, o dalis filmuotos medžiagos buvo gauta filmuojant tiesiog gaunant žodinį sutikimą (tiesa, leidimą davę asmenys nežinojo, kur tai bus panaudota), padaro didelį poveikį. Nuostaba mainėsi su juoku, o absurdo tiek, kad nebebūdavo aišku, kaip apskritai bereaguoti į siužetinius vingius. Režisierius yra pasižymėjęs savo dokumentika apie Šiaurės Korėja, o peržiūrėjus šį – paaiškėja, kad ne veltui. Tikiuosi, ateity bus proga pažiūrėti The Red Chapel.

6. Kaip aš noriu / As I Want (2021)

Egipto aktualijos. 2011 m. revoliucijos metu buvo nuverstas ilgametis šalies diktatorius, tačiau viską užvaldė Musulmonų brolija. Po dvejų metų pažymint antrąsias revoliucijos metines, moterys buvo prievartaujamos ar prie jų priekabiaujama tiesiog aikštėje, kur buvo susirinkę krūvos žmonių. Šių įvykių liudininke tapusi režisierė nusprendžia parodyti, kaip įsigalėjusi prievarta ir priekabiavimas prieš moteris. Na, tokia tema filmų buvo nemažai, man gal tik šiuo atveju sužaidė tas momentas, kad Egiptas – baisiai populiari turistų šalis, bent seniau vietinių vyrų dėmesys būdavo pateikiamas kaip kažkoks ypatingas dėmesys, bet žiūrint šį filmą visi tie kadaise girdėti neutralūs ar pozityvūs turisčių pasisakymai visai kitomis spalvomis nusispalvino. Be abejo, baisiausia vieta – būtent revoliucijos metinių minėjimas. Be šito, dar įsiminė režisierės sprendimas filmuoti vaizdą prieš save, pavyzdžiui, einant gatve, kai vyrai ne tik nulydi ją žvilgsniu dėl atviresnės aprangos, bet ir pačių įvairiausių frazių mesteli. Ir teigia, kad viskas su tuo gerai, nes ji pati savo apranga prašosi viso to. Tiesa, komentarai po kai kuriais straipsniais Lietuvoje rodo, kad ir vietinių, kurie panašiai mąsto, turim sočiai.

7. Rašymas ugnimi / Writing with Fire (2021)

Apie Indijos kastas nelabai teko domėtis, žinojau, kad jos egzistuoja, ir tiek. Filmo centre – neliečiamųjų kasta, kurią diskriminuoti jau kurį laiką draudžia įstatymas, tačiau realybė – kiek kitokia. Šiai kastai priklausantys žmonės vis dar nesulaukia pagalbos, yra neklausomi, nuvertinami, ignoruojami. Tad neliečiamųjų kastai priklausančių moterų laikraštis priimamas kaip visiškai nelogiškas ir niekam nereikalingas leidinys, nes reportažus rengiančios moterys – visiškai nereikšmingos. Filmas įdomus dėl gan plataus temų spektro. Viena vertus, tai – vietinė kultūra, kastos, vietinės problemos ir sunkumai (darbdavių nesiskaitymas su darbuotojais, vaikų išnaudojimas, kenksmingos ir pavojingos darbininkų darbo sąlygos, prievarta prieš moteris ir kt.). Tačiau svarbi ir paties moterų laikraščio tema: pasakojama, kaip jis kūrėsi, rodoma, kaip darbuotojos privalėjo prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų, mokytis naudotis telefonais, kurti video ir pan. Įdomiausia, kad kai kurios darbuotojos savo namuose neturi elementarios elektros (buvo iškelta ir lauko tualeto tema), kad galėtų pasikrauti savo dabartinę darbo priemonę.

_____

Šiek tiek gaila, kad festivalis vyko vos dvi savaites. Pirmąją gan intensyviai žiūrėjusi filmus, antrąją savaitę prisiverčiau jau sunkiau, nes norėjosi ir kažką kitą paveikti arba tiesiog noro nebuvo kažką žiūrėti. O per mėnesį tikriausiai būtų buvę galima ir pažiūrėti, ir pailsėti, ir vėl įsijungti ką nors. Na, bet kitais metais, manau, atkreipsiu dėmesį į šį festivalį vėl.